Taigi, truputis teorijos. Shrub’as – tai sirupas, bet jame yra mažiau cukraus nei tradiciniame sirupe, o rūgštelę palaiko ne tik natūrali vaisių rūgštis, bet ir actas. Prisiminkite senovinę gaivą, – ten gi oho, kiek citrinos rūgštelės buvo pilama… Rūgštumas yra labai reikalingas skonis, o kartu su trupučiu saldumo ir vos juntamu sūrumu jis sukuria tokią skanumo bombikę, kad ir jūsų vaisiai, ir uogos apsidžiaugs taip panaudoti. Dabar gi jau ir slyvų, ir abrikosų, ir uogų visokiausių per kraštus veržiasi, taigi, štai aš padariau abrikosų ir vyšnių SHRUB’ą.
-
Vyšnioms išimame kauliukus, abrikosams taip pat. Sumalame viską blenderiu, užpilame vandeniu, actu, suberiame cukrų ir paverdame, kad užvirtų. Putas nugriebiame.
-
Perkošiame. Minkštimas, kuris susikaups, beveik kaip uogienė, aš tai ta uogiene vištą ištepiau. Labai tinka mėsos marinavimui – gera rūgštelė ir saldumas.
-
Ir viskas, shrub’as jau čia! To sirupo porą šaukštų į stiklinę, ant viršaus burbuluoto vandens ar tiesiog vandens, ir tikrai labai maloniai troškulį malšinantis gėrimas.
Apie ta gira ir as galiu paradyt komentara nusautas kamstis ir visa gira nuo lubu aptaske visa virtuve :( o viska dariau pagal recepta :(
Nezinau, kur parasyti komentara apie siuloma gira is pavasarinio zurnalo numerio ir nezinau, ka jus galvojot rasydami si recepta, bet ten gaunasi ne gira, o alkoholinis gerimas. Ryskiai per daug mieliu ir per daug cukraus, citrina priduoda kartuma. Irugsta per kelias valandas, ka jau ir kalbet apie kelias dienas, - tektu gerti spirituota vyneli.