Supilam pieną ir cukrų į dubenį, įtrupinam mieles, leidžiam mielėm ištirpti ir pradėti po truputį burbuliuoti.

Įmušam kiaušinį ir ištirpintą, bet ataušintą sviestą, kardamoną ir cukrų.

 Miltus persijojam ir į miltų masę supilam skystą masę, pamaišom pradžioj su šaukštu, kai viskas susimeta į gabalą, paminkom su rankom.  Tešla gali pasirodyti tokia lipni, bet truputį paminkius, nebelimpa taip prie rankų arba dar truputį miltų mestelėkite (Aš paprastai darau šitaip: jei labai tešla man limpa prie rankų, tai aš geriau jos neminkau iš viso, bet miltų nededu, o palieku pakilti. Bet aišku, visi liepia minkyti ir net dešimt minučių. Jei turite mikserį, tai tegul jis minko…)

Dubenį uždenkite dangčiu ar plėvele, ar rankšluoščiu ir pastatykite kur nors šiltai pakilti… Eikite daryti kitų darbų (bent jau pas mane jų visada pilna).

Kai tešla pakils, išverskite ją iš dubens, dėkite ant stalo, dalinkite į dvi dalis.

Iškočiokite iki stačiakampio apie pusę ar viso centimetro storio, ištepkite paviršių pusę kiekio minkšto sviesto, pabarstykite dosniai cinamonu ir cukrum.

 Suvyniojam į dešrą. Supjaustom truputį įstrižai, taip, kaip krokodilo dantis pieštume.

Tada tą gabaliuką statome, kad stovėtu plačiuoju galu ant žemės (kaip krokodilo dantis) ir pirštu spaudžiam per vidurį, kad tie susukimai išvirstų gražiai lauk, kaip kokios varlės akys…ar aišku? Jei ne, tai darykite, kaip išeina. Papraščiausias būdas – supjaustyti tą dešrą ir kepti susukimais į viršų.

Tiesa, dar prieš kepant, joms reikėtų leisti pakilti apie pusvalandį (kol jos kyla, įjunkite orkaitę 190C) ir perbraukti su teptuku, pamirkytu į kiaušinio plakinį, ant viršaus dar cukraus pabarstyti… Kepti apie pusvalandį, kol paruduos gražiai ir iškeps…