Irisų receptas iš prieškario „Šeimininkės“ žurnalo, bet tuomet tik irisinius saldinius virė, o dabar labai populiaru sūdyta karamelė. Dar gardžiau su žemės riešutais.
Irisus galite pakuoti į dėžutę arba į skaidrų stiklo indą. Jam labai tiko nėrinys su žiemos žvilgesiu ir auksinis paukštukas, atskridęs iš kalėdinių dekoracijų skrynios. Sutikite, kad taip supakuoti irisai tiesiog dainuoja šventę.
Į nedidelę skardelę įklojame vos vos aliejumi pateptą kepimo popierių – ant jo supilsime irisų masę atvėsti. Peiliu pasmulkiname riešutus.
Į nedidelį puodą supilame grietinėlę, pieną, suberiame cukrų, vanilės ankšties sėklytes. Pasūdome ir maišydami užverdame ant vidutinės ugnies. Verdame nuolat maišydami, kol masė pradės tirštėti ir švelniai ruduoti – užtruksite apie 30 minučių. Kai masė, užlašinta ant vėsios lėkštutės, pradeda stingti – irisai paruošti.
Suberiame žemės riešutus ir gerai išmaišome.
Irisų ir riešutų masę supilame į paruoštą skardelę. Geriausia, jei pavyks supilti iki 1 cm storio sluoksnį.
Irisų paviršių pabarstome pasirinktinai druskos kristalais ar smulkintais žemės riešutais. Paliekame masę atvėsti ir supjaustome nedideliais gabalėliais.
Ačiū, viskas puikiai pavyko! Virėm ilgai ant 5/9 (indukcinė viryklė) bijodami sudegint ar perkaitint, bet po pusvalandžio buvo vos patirštėję ir vos gelsva. Tada padidinom iki 6/9 ir, pamakalavus intensyviai dar 30 min, gavosi puikiai (testas su lėkštute užskaitytas). Beje, irisus palaikius šaldytuve jie lengviau susipjausto (mažiau prie visko limpa ir laiko formą).