Šis paštetas nepaprastai skanus, na tokį jau tikrai galima kepti ir vežtis į giminės pasibuvimą, ar ne tik.  Šis yra kaip terrine – kitaip tariant, kepenėlių kepinys. Čia visi ingredientai yra sumalami, praturtinami grietinėle dėl švelnumo, nes kepenėlės pačios yra liesos ir sprangios, tad reikia riebalų ir kiaušinių, kurie kepdami viską sutvirtina. Aš kepiau pailgoje stačiakampėje formoje, tad pašteto gavosi tikrai daug. Jam reikia leisti atvėsti ir tada jau pjaustyti. Jei norite, kad būtų visai tvirtas, įdėkite dar miltų porą šaukštų arba džiūvėsėlių, tada jie sugers drėgmę. Aš tuo tarpu miltų nedėjau ir skystį, kurio buvo per daug, nupyliau (čia jau po to, kai iškepė).
Pabandyti padaryti tokį paštetą man mintis kilo pasikalbėjus su drauge Ieva. Klausiu: „Ką valgote Velykoms, Ieva?“, ji sako, – „Oi, mama visada daro keptą paštetą…“ Tai manasis kepto pašteto variantas yra klasikinis prancūziškas vištienos kepenėlių receptas. Mes jį gaminome iš žąsų ir vištų kepenėlių kulinarijos mokykloje, tad aš metodą pasiėmiau iš ten. Ir, kaip labai mėgstu, įdėjau į jį razinų… Jūs razinų galite nedėti, bet man ta saldi nata labai puikiai papildo skonį. Šis paštetas panašus į receptą su spanguolėmis, tik šis su razinomis…

Reikės kombaino, kuris viską smulkiai sumala. Jei jo neturite tai, manau, mėsmalė padės, tik aišku nebus viskas taip smulkiai, kaip su kombainu.

Valgykite šaltą… Su balta minkšta duona ar baltu pyragu, ar ruginiais traškučiais. Čia taip pat labai tiktų vaisių chutney arba marinuoti agurkėliai – reikia kažko, kas būtų ryškaus rūgščiai salsvo skonio. Oi, buvo labai skanu!