Lašišą reikia imti visą. Jei patys pirksite nedarinėtą žuvį, tai reikia ją išdarinėti: nupjauti galvą (savaime suprantama), perpjauti išilgai per pusę ir išimti kaulą vidinį, ir dar su pincetu riebesnius, styrančius užsilikusius kauliukus ištraukti. Tada padaryti druskos, cukraus, pipirų ir krapų mišinį, juo ištepti abi lašišos puses. Kur rožinė jos mėsa, vieną ant kitos suvožti, kaip kokį sumuštinį. Tada tampriai įvynioti į foliją arba maistinę plėvelę, paspausti ją truputį (geriausia ant indo uždėti dangtį ar lentelę ir paspausti kuo nors sunkiu) ir dėti į šaldytuvą – kepti, t. y., marinuotis, sūdytis.
Detalės: žuvį paėmiau 2,6 kg. Ne žuvis, o monstras – tikrai labai didelė. Čia jau išdarinėtas svoris, tik dvi vienos žuvies filė, su oda.
Lašiša labai macni ir todėl labai tinka kažkas gaivaus, truputį aštroko kaip rukola, manau, ir paprasčiausias agurkas puikiausiai atliktų darbą. Šiaip keletas plonų riekelių tokios lašišos, saujelė salotų ir viskas suvilgyta garstyčių – medaus padažu, tokį „starterį“ valgiau kažkada viename kalėdiniame renginy, mandrame restorane.
Aš vieną pusę užšaldžiau, atšildysiu Kūčioms/ Kalėdoms. O tai, kas liko, po truputį suvalgė svečiai ir dar dideliausias gabalas liko…
Bet labai geras būdas pačiam pasidaryti puikios skanios lašišos.
Sumaišome druską su cukrumi, įberiame pipirų ir smulkiai pjaustytų krapų.
Imame indą, kuriame gulės žuvis, tiesiame jame foliją (aš nusprendžiau, kad su folija bus paprasčiau, nes iš žuvies išbėga nemažai skysčio ir plėvelė sulimpa).
Ten, kur gulės lašiša, paberiame truputį druskos ir cukraus mišinio, tiesiame vieną lašišos filė ir storai ją padengiame šiek tiek mažiau negu puse druskos mišinio.
Kitą filė ištiesiame ant lentelės ar didelės lėkštės ir ištepame likusiu druskos mišiniu, pasiliekame tik kokį šaukštą viršui padengti.
Atsargiai dedame antrąją filė ant pirmosios ir gražiai žuvies puses suglaudžiame.
Ištepame viršų likusiu prieskonių mišiniu ir tvirtai įvyniojame lašišą į foliją.
Įvyniotą lašišą suspaudžiame (geriausia ant indo uždėti dangtį ar lentelę ir prispausti kuo nors sunkiu) ir dedame į šaldytuvą porai dienų.
Po poros dienų atidarome, nupilame susikaupusį skystį, paragaujame. Jei trūksta macnumo, galime dar pridėti druskos-cukraus mišinio (50 g) ir palikti vienai dienai.
Nuvalę lašišą nuo neįsigėrusios druskos, plonai supjaustome, ištiesiame lėkštėje, pabarstome krapais, šalia užpilame padažo, padedame juodos duonos ir rukolos.
Sumaišome dalį medaus, cukrų ir šiek tiek garstyčių su trupučiu acto.
Viską supilame į dubenį ir plakame mikseriu, po truputį pildami aliejų, taip plakama masė po truputį panašėja į majonezą.
Vėl dedame garstyčių, vėl pilame aliejaus. Taip po truputį pasidaro toks skystas saldžiarūgštis majonezas – užpilas su garstyčiomis.
Aš naudojau tokią didelę kepimo skardą su dangčiu, puikiai pasitarnavo, nes dangtis, kuris užsispaudžia, truputį lašišą paspaudžia ir nereikėjo dėti jokių svorių ir t. t. Kaip suprantu, svorį reikia dėti tam, kad druska ir cukrus gerai įsigertų į viršutinę filė dalį.
As tai dariau pagal antrą knygą:1kg file 100g druskos ir 100g cukraus.Man gavosi per sūri net labai.Ar galima dėti mažiau druskos?
Labas, Beata ! Pasigendu daugiau ir įvairesnių žuvų receptų. Matyt, ir Londone, kaip ir Lietuvoje striuka su gera šviežia žuvimi.. Bet nepaisant to, gal kokį receptuką su dorada, morena ar burro (čia ispaniškai, google verčia 'asilas':-)?..
Išbandžiau nemažai tavo receptų - jie nuostabūs! Patariu visiems išbandyti skumbrę escabeche - nereali!