Lietuviui cepelinai būtini kaip oras. Man jų norisi ir žiemą, ir vasarą. Tinka ir šventėms, ir sekmadienio pietums. Ir per atostogas prie jūros visada paskanauju. Šįkart siūlau pasimėgauti Suvalkijoje populiariais cepelinais, kurie verdami sultinyje, kuriame prieš tai išvirė cepelino įdarui panaudota mėsą. Labai skanūs. Galima valgyti su sultiniu, kaip sriubą. Su šiais cepelinais mane supažindino gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Tai yra jo mamos firminis receptas.
Virimui skirtą mėsą – nelabai riebią kiaulieną, jautieną sudedame į didelį puodą su prieskoniais, druska, daržovėmis ir ilgai verdame, kol pagaminsime sultinį. Jo reikės daug.
Nuskutame bulves. Kilogramą bulvių išverdame, o likusias – 2,5 kg vėliau sutarkuosime.
Išvirtą mėsą sumalame.
Smulkiai supjaustome svogūnus ir juos pakepiname svieste. Vėliau į keptuvę dedame maltą mėsą ir dar pakepiname kartu su svogūnais. Jei reikia, mėsą pasūdome, įberiame juodųjų pipirų.
Sutarkuojame žalias bulves. Virtas bulves sutriname. Į žalius tarkius galima įdėti vitamino C, kad jie nejuoduotų.
Išspaudžiam žalių bulvių tarkių sultis. Kai sultys nusistovės, jas nupilame, bet išsaugome indo dugne likusį bulvių krakmolą. Jį įmaišysime į cepelinų tešlą.
Žalių bulvių tarkius sumaišome tarkuotomis virtomis bulvėmis (galima naudoti ne visas virtas bulves), žalių bulvių krakmolu, pasūdome.
Galime lipdyti cepelinus. Imame buvių tešlą į delną, suformuojame „dubenėlį“ , į jį įdedame du šaukštus mėsos įdaro ir „dubenėlį“ suklijuojame, kad gautųsi cepelinas. Taip lipdome cepelinus, kol neliks bulvių tešlos. Kad neliptų rankas sušlapinkite vandeniu. Sulipdytus cepelinus apvoliojame bulvių krakmole.
Sultinį įkaitiname ir į jį leidžiame sulipdytus cepelinus. Sultiniui užvirus, cepelinus verdame apie apie 20 minučių.
Iš likusios maltos mėsos, šoninės ir svogūnų galima pasigaminti padažą. Šalia galiam įsidėti grietinės.
Komentarų nėra.