Miltus persijoti su kepimo milteliais ir druska.
Varškę ištrinti su kiaušiniais, alkoholiu ir cukrumi.
Tada įsijoti miltus į varškės masę ir išmaišyti – tešla nebus lengvai rankomis apdorojama… Taigi jei yra noras begalinis rankomis formuoti spurgius, tai prašau dėt dar miltų… (Arba daryt spurgius su šaukštais dviem, taip, kaip aš dariau. Ir rankos švarios, ir spurgiai/spurgos nepakartojamo minkštumo ir purumo. Šaukštus laikom atsuktus vieną į kitą, pasemiam maždaug pusės šaukšto dydžio tešlos gabalą ir nuo vieno šaukšto ant kito formuojam spurgius. Kokie keturi kartai ir spurgis bus lygiais kraštais, metam/nuleidžiam ramiai į aliejų.)
Aliejų užkaitinti ant didelės ugnies, bet kai jau užkais ir pradės ten matytis tokios kaip gijos, tada įdėti bulvės skustos mažos pusę ir, jei ji kunkuliuos, tai jau galima ir spurgius mesti ten pat.
Aš dariau mažiau nei viso šaukšto dydžio juos, nes jei didesni, tai tada vidus neiškepa. Aliejų laikiau ant nedidelės ugnies, kad nesviltų spurgos. Kai ištraukiau iš aliejaus, dėjau ant lėkštės, ištiestos virtuviniu popieriumi, kad riebalai nusivarvėtų.
Į tokį kiekį dėti 5 v š cukraus? Gal čia klaida, o jei be, tai absurdas, laaabai daug, per saldžios
Padariau praeitą savaitę spurgas pagal ši receptą. Nu žinokite pasaka o ne spurgos! Tik varškę dejau savo naminę. Šiandiena darysiu iš dvigubos porcijos, tik dariau mažesnius kad ir vidus būtų gerai iškepes ant vidutinės ugnies