Patieklas iš vaikystės ne tik vaikams. Daugeliui šie virtinukai yra pažįstami iš vaikystės, tačiau tikrai žinau žmonių, kurie jų nei matę, nei girdėję. Tradiciškai jie verdami būtent su mėlynių įdaru, tačiau niekas netrukdo mėlynes pakeisti vyšniomis, tik jas reikės šiek tiek pasmulkinti. Vis dėlto mėlynių sezonui įsibėgėjant siūlau pabandyti ir tradicinį variantą.
-
Dubenyje sumaišykite tešlai skirtus ingredientus. Ir dabar turite du pasirinkimus – arba leiskite minklei 10-15 min. pagulėti (tuomet glitimas pats išbrinksta ir pradeda formuotis, mažiau reikės minkyti) arba galite minkyti iškart, tačiau teks padirbėti ilgiau ir intensyviau, kol minklė pasidarys tolygi ir elastinga.
-
Kitame inde sumaišome mėlynes su miltais, kurie verdant sugers dalį įdaro skysčio ir jis bus tirštesnis, ir cukrumi, kurio galite dėti priklausomai kaip saldžiai mėgstate.
-
Pabarstome miltų ant stalo ir iškčiojame tešlą iki maždaug 3-5 mm storio. Stikline ar kitu apvaliu daiktu išspaudžiame apskritimus. Į kiekvieną jų dedame po šaukštelį mėlynių ir užspaudžiame ar užraitome kraštelius kaip kas moka.
-
Paruoštus šaltanosius dedame į verdantį vandenį ir verdame apie 5-7 minutes. Valgome su grietine, mėlynėmis ar kitais mėgiamais pagardais.
Del miltų- kažkada buvo Malsenos tinklapyje aprasyta viskas ką reikia žinoti apie miltus. Dabar dėja nėra. Trumpai iš atminties. Yra 2 pagrindinės miltų savybės: peleningumas ir glitimo kiekis. Peleningumas- sudeginus miltus lieka pelenai- jie pasveriami ir tas skaičius yra nurodomas ant pakuotės. Kuo daugiau pelenų- tuo mažiau malti miltai- daugiau skaidulinių medžiagų, bet miltai mažiau balti, jie pilki. Jei malti ilgai, naudingos skaidulinės medžiagos pasišalina, lieka daug angliavandelnių, jie labai gerai sudega ir lieka mažai pelenų- tai labai balti miltai. Čia orentyras, kaip labiau patinka ar reikia atitinkamam patiekalui. Glitimas- tai baltymas galimai panašus į siūlus, kuris sugeria vandenį ir tokia tešla yra labai tampri- tai yra gerai tempiasi. Jei peleningumas tai dirbtinė savybė- reikia tik ilgiau malti, tai glitimo kiekis priklauso nuo grūdo augimo. Jei blogi metai ar kitos sąlygos- grūde nėra glitimo ir jo neatsiras (nebent pridėti papildomai). Jei reikia gaminio, kuris pūstūsi, temptūsi, būtų oringas- reikalingi miltai su daug glitimo. Glitimas ant pakuotės žymimas raide. A daugiausiai glitimo, E- mažiausiai. Yra lentelė, bet mintinai nepamenu kiek gramų glitimo 100-e g miltų rodo kiekviena raidė. 1 g glitimo sugeria apie 15- 17 g vandens, Aš ne kulinaras, bet įsivaizduoju, kad žinant glitimo kiekį perskaičiavus miltų svoriui- gaunamas vandens kiekis, kurį turi įpilti į miltus. Mano nuomone toki receptai kaip stiklinė vandens, dėti miltų kol tešla nelips prie rankų tai yra tokių šeimininių receptai, kurios nežino kas yra miltai. Kartais randu receptų, kur nurodyta viskas stebėtinai tiksliai- koki miltai pagal glitimo kiekį ir vandens kiekis labai tikslus- pav. 168 ml vandens. Iš karto aišku, kad receptą rašė išmanantis miltus žmogus. Tokia tešla nelips ir bus minkšta ir tinkama naudoti. Čia ilgas atsakymas šeimininkei Eglei apie kietą tešlą.
O kodėl šaltanosiai? Juk šaltanosiai tai skryliai su grietine, valgomi atšale