Avižinis kisielius turi beveik magišką reikšmę senose Lietuvos Kūčių tradicijose, kaip rašoma N. Marcinkevičienės „Metuose”, avižinis kisielius, iki XX amžiaus vidurio buvo privalomas Kūčių vakarienės patiekalas. Jį virdavo kaip auką protėviams, vėjui ir stichijoms, ir palikdavo per naktį ant palangės. Jo gaminimo procesas neatsiejamas nuo kerėjimų ir užkalbėjimo elementų.
Prisimenama, kad kai motina virdavo kisielių, tai vaikai turėję basi bėgti aplink ir kartoti užkalbėjimai. Šie užkalbėjimai turėjo lemti vaikų greitumą ir sveikumą.
Avižinį kisielių išvirti nėra taip paprasta tai kaip paprastą su krakmolu sutirštintą kisielių, bet jo skonis begalo švelnus ir malonus.
-
Avižinius dribsnius pirmiausia gerai perplauname vandeniu. Tada suberiame į dubenį, užpilame šiltu vandeniu, įdedame ruginės duonos ir paliekame 12-14 valandų, kad įrūgtų. Geriausia dubenį uždengti rankšluoščiu.
-
Paviršiuje susidariusį skystį nupilame į kitą indą, ant tirščių dar užpilame 1,5 l vandens ir perkošiame per sietelį. Skystį perpilame į puodą, įberiame žiupsnį druskos ir maišydami verdame, kol sutirštėja.
-
Tada įdedame medaus paskaninimui. Galima įdėti sutrintų ir perkoštų per sietelį bruknių ar spanguolių sulčių, kad nudažytų kisielių. Gerti galima šiltą arba supylus į dubenį laikyti vėsiai, kad sutirštėtų. Kartais jis gali būti beveik želė konsistencijos, galite praskiesti vandeniu, jei norite skystesnio.
Arba supilkite į dubenį, iš kurio ir valgysite, nes jis tinkamas ir šaukštu kabinti bei į burną dėti.
Jei neturite kantrybės ar laiko eiti per visus čia nurodytus etapus, galite tiesiog virti kisielių įprastą – tarkime spanguolių, ir sutirštinti jį ne krakmolu o avižiniais miltais, tai bus visai nebloga alternatyva. Žodžiu, grąžinkime avižinį kisielių ant Kūčių stalo.
Žemaitijoje (Šilalė) avižų kisielius buvo verdamas tirštas, gerai įraugintas, o valgant paskaninamas spirgučiais (negailint jų ir daugiau). Aukštaitijoje vietoje spirgučių kisielius saldinamas. Mėginau ir pats daryti iš avižų miltų, Blogai rūgo. O dėl pateikiamo recepto kyla keli klausimai:
1. Iš avižų miltų kisieliaus išeiga turėtų būti didesnė? Kodėl verdama iš avižų dribsnių?
2. Kodėl siūloma juos nuplauti?
3. Kodėl dedama duonos riekė. Juk joje visa "gyvybė" iškepta?
Va va, pas mumis irgi per merliuką išspausdavo tirščius, tai nereikėdavo jokių tirštinimų, būdavo kaip želė, aišku ir jo rūgštelė skanesnė, kai parūgsta 2-4 dienas. Į patį kisielių jokio cukraus ar medaus, bet valgydavom su saldžiu vandeniu arba dabar atradau, kad su trintom spanguolėm su medum skonis pasakiškas. :)