Virti kaip paprastą sriubą… Beveik… Iš tikrųjų, tai jei norisi, galima įdėti kokį mėsos gabalą, puikiausiai mums išeina su vištos kokia dalimi ar netgi kokiais mėsos kukuliais, tuomet jau tikrų tikriausia vakarienė…
-
Užverdam puodą vandens. Pirmiausia dedam mėsą, jei su ja verdam, sultinio kubelius, tada dedam perlines kruopas, lauro lapą ir verdam.
-
Kol verda viskas, skutam ir pjaustom saldžias bulves ir moliūgą. Čia, manau, visai svarbu viską supjaustyti gražiais kvadratėliais (1 cm skersmens maždaug).
-
Lupam svogūną, česnaką… Svogūną gražiai pakepinam, kad suminkštėtų. Ant keptuvės su trupučiu aliejaus ar sviesto, pabaigoje dedam šalaviją ir česnaką.
-
Kai viskas paruošta, keptuvės turinį – į puodą, kartu su daržovėm.
-
Tada pilam gal stiklinę lęšių (aš tikslių gramų, atleiskit, neskaičiuoju – viskas iš akies, gal kada suskaičiuosiu), tada įberiam prieskoninių žolelių, druskos, pipirų. Na, priklauso nuo situacijos, ką mėgstat ir kam verdat…
-
Pačioje pabaigoje, kai jau viskas išvirė, įpilam šaukštą acto (balto vyno). Čia man Saulius iš www.manovirtuve.com pašnibždėjo. Tikrai, nors ir nesijaučia to acto, bet jis kažkaip stebuklingai viską atgaivina…
-
Beveik viskas – dabar špinatus nuplaunam gražiai ir metam į puodą, dar minutę paliekam ant ugnies ir viskas, išjungiam ugnį ir duodam valgyti…
Jei sriubos itin didžiulis puodas ir žinote, kad per kartą nesuvalgysite, tai špinatų pasilikite kitam kartui… Na bent jau aš taip darau. Sauja špinatų tam kartui, nes jie tada tokie žali ir gražūs, ir skonis jų puikus. O kitą kartą, kai pašildysite ir vėl sriubą valgysit, vėl špinatų žalių į karštą sriubą pabaigai ir sriuba vėl kaip nauja…Nes jei visus sudrėbsite ir paliksite iki kitos dienos, špinatai pervirs ir bus tokie žaliai pilki, konservuotų rūgštynių spalvos…
Puiki, sušildanti :)
Ir be spinatu?