Maistine plėvele ištiesiame dubens ar naudojamo puodo sieneles. Šis žingsnis būtinas, jei norime, kad tortas gražiai ir lengvai išsiimtų ir, kad nereikėtų jo karštame vandenyje mirkyti. Plėvelės kraštus paliekame kiek ilgesnius, kad galėtume ir iš viršaus apdengti tortą.

 Supjaustome vyniotinį apie 1 cm storio riekėmis. Riekelių turi būt tiek, kad užtektų iškloti indo sieneles ir dar liktų uždėti ant viršaus (kuris vėliau, apvertus tortą, taps jo dugnu).

Į plėvėle iškloto indo dugną dedame dvi suglaustas riekeles. Visą likusį indo perimetrą išklojame perpus perpjautomis vyniotinio riekelėmis.

Į dubenį atsargiai sudedame nuplautas ir nusausintas braškes. Į vidų geriau dėti mažesnes, o diesniąsias pasilikti torto išorės puošybai.

 Maždaug 50 ml šalto vandens išbrinkiname želatiną. Kai ši sugeria visą vandenį ir nebelieka perteklinio skysčio,  ištirpiname karštų garų vonelėje arba mikrobangų krosnelėje, kad suskystėtų ir neliktų želatinos grūdelių.

Kefyrą sumaišome su cukrumi, smulkiai nutarkuota citrinos žievele ir jos sultimis. Maišome, kad cukrus pilnai ištirptų.

Dabar, įdėmiai, atsakingas momentas! Tam, kad tortas sustingtų tolygiai ir kremas būtų malonios, vientisos tekstūros, reikia, kad ištirpusi želatina ir kefyras būtų panašios temperatūros. Vis maišydami supilame želatiną į kefyrą ir tada visą tą mišinį užpilame ant braškių. Skysčio turi būti tiek, kad tik apsemtų arba beveik apsemtų visas braškes. Jas ir išlindusius vyniotinio kraštelius panardiname į kremą ir ant viršaus sudedame likusias „Kuršėnų” vyniotinio riekeles.

Išlindusiais maistinės plėvelės kraštais uždengiame torto viršų, ranka dar palyginame paviršių ir statome į šaldytuvą stingti pernakt. Norėdami išimti tortą, jį išverčiame ant lėkštės.