Albertas sakė dėti tik druską, pipirus ir papriką, bet man tiek pasirodė mažoka, taigi papildžiau kalendra ir kuminu (labai gerai tinka prie ėrienos, o ciberžolės dėjau dėl spalvos). Dėl prieskonių tikrai neapsirikau, todėl verta jų paieškoti….
Man asmeniškai labiau patinka trumpi ir apvalesni ryžiai. Taigi parduotuvėje paėmiau kažkokius simple itališkus ryžius – apvalaini, storuliukai, skaidresni nei įprasti ryžiai.
Mėsos ėmiau avienos, nors Albertas sakė, kad tinka ir kiauliena, jautiena ar vištiena…. Kaip supratau, mėsa turi būti riebi, o ne kokia nors išgaišusi vištos krūtinėlė… Taigi, parduotuvėje apžiūrėjau visokius ėriuko gabalus ir mentė man pasirodė riebiausia… Paėmiau nemažą gabalą, bet kai apipjausčiau tą mėsą nuo kaulo, tai liko, matyt, kokie 600 g. Jei nėra avienos, manau, puikiai tiks kiaulienos sprandinė.
Manau tas uzbekas, kuris virė plovą metaliniam katiliuke laidoj, nenusuktų man galvos, plovo paragavęs… Nors ką čia žinai. Uzbeko nebuvo, kad įvertintų, tai aš pati savo plovą įvertinau teigiamai…
-
Mėsą supjausčiau nedideliais gabalėliais ir palikau su prieskoniais kokiam pusvalandžiui.
-
Tada gerai įkaitinau keptuvę ir sunkų metalinį puodą. Mėsą labai gerai apskrudinau. Tada suverčiau viską į puodą. Maždaug dešimt minučių šitas procesas tęsėsi.
-
Toliau į puodą dedam svogūnus, apkepam ir po maždaug 10 minučių dedam morkas. Morkas pjausčiau šiaudeliais-lazdelėm, o kai atsibodo taip vargti – kvadratėliais Puode aliejaus ir riebalų susidarė tikrai nemenkai. Nes ėriuko mėsa buvo, kaip ir minėjau, nelabai kūda, taigi, ir ji prisidėjo… Tada man pasirodė, kad trūksta prieskonių. Nors visko dėjau po gerą arbatinį šaukštelį, bet dar įdėjau po pusę šaukštelio visų prieskonių… Ir dar dėjau visą česnako galvą, perpjautą per pusę…
-
Kai morkos suminkštėja ir mėsos minkštumas jus tenkina, laikas dėti ryžius… Ryžius suverčiau į puodą su mėsa, pamaišiau, tada užpyliau verdančio vandens tiek, kad apsemtų ir būtų maždaug 2 cm daugiau vandens, negu ryžių/mėsos. Palaukiau, kol vėl užvirs vanduo. Leidau pavirti intensyviai atidengtam puodui keletą minučių, sumažinau ugnį iki visiško minimumo, uždėjau dangtį ir išėjau žiūrėti žinių.
-
Prie puodo grįžau po penkiolikos minučių. Išjungiau ugnį. LABAI NORĖJOSI pažiūrėt į vidų, bet Albertas sakė nežiūrėt ir leist puodui stovėt dar 45 minutes. Uždengiau puodą rankšluosčiu ir leidau stovėt 10 minučių…. Daugiau negalėjau kentėt…. Bet rezultatas manęs nenuvylė. Ryžiai buvo išvirę, bet nesulipę ir viskas TAIP GERAI kvepėjo, kad plovas tiesiog prašėsi ragaujamas….
That's seems superbly delicious , I will definitely try
Na šį plovą gaminu į mėnesį 1 kart tikrai, dievina mano 7 metų sūnus. Ačiū už tobulą receptą