Pomidorus visokių rūšių metame blenderį. Jie truputį suputos, bet nieko čia tokio, tik oro čia įsiplaka, paskui išsivadėja. Tada verčiame į puodą ir tegul jie sau verda.

Tuo tarpu svogūnus smulkiai supjaustome ir lengvai pakepiname aliejuje. Kai anie jau minkšti, tada ir smulkintus česnakus galima šalia sumesti. Toliau į keptuvę keliauja šaukštelis kumino, paprikos miltelių šaukštelis. Ir paprikos kokios trys, vėl iš tėčio šiltnamio, kvapnios nuostabios – jas supjausčiau smulkiais gabaliukais ir suverčiau kartu į keptuvę šiek tiek pasikepinti.

Keptuvės turinį verčiame į puodą, viskas dar tegul paverda truputį. Sriubą užbaigiam itališkų prieskonių mišinuku (gavau iš Kotanyi dovanų, tai ir naudoju), tikrai maloniai, ne per stipriai tą sriubą užbaigė. Tiesa, druskos ir pipirų  įdėjau taip pat, bet nei jokio medaus, anei acto, anei cukraus daugiau nereikėjo, saldumo per akis ir pomidoriškumo taip pat, o paprikos gabaliukai – nuostabuva.