Ką jūs pirmiausia darote, kai grįžtate iš kelionės? Išsikraunate lagaminus? Aš tai ne, lagaminai kažkaip pastovi truputį, o aš puolu iš karto į virtuvę virti sriubos. Na gerai, gal ne iš karto, tai priklauso nuo paros meto, nes jei parsirandu naktį, tai aišku neverdu sriubų… Sriuba man yra sugrįžimo į save ir į namus raktas.

Tikrai, po ilgo maitinimosi kitų paruoštu maistu ir šiaip po visokio oro uostų, lėktuvų ar net ir prašmatniausių restoranų maisto man norisi tik žolelių arbatos ir sriubos. Pačios paprasčiausios grynos tik daržovėm turtingos sriubos, be jokių mėsų, sviestų ir grietinėlių. Ir net be bulvių. Tik iš daržovių. Ir dar avinžirnių.

Avinžirniai – mano mėgstamiausia pupa, jau sakiau. Aš jų turiu ir džiovintų, bet labiausiai tai man patinka jau išvirti, nes tada jie stovi kaip kareiviai ir laukia. Perku juos įvairius konservuotus arba didžiuliuose stikliniuose skanius ispaniškus Užupio Krautuvėje. Jie ir į sriubą, ir į salotas, ir viskam tinka. Taigi sriuba pasidaro labai paprastai.